Dar
po kiekvienu langu
Ir
mano kieme
Žaliuoja
rūtos,
Dygsta
mėtos,
Kuoleliais
pažymėtos
Gėlės
nematytos
Iš
užjūrio ir tolimų kraštų,
Pripratintos
prie mūsų
Baltųjų
žiemų,
Prie
dilginančio šalčio,
Pavasario
spyglių,
Rudens
grublėto...
Vardai
– neįprasti,
Sunkiai
ištariami,
Daug
ilgesni už mūsiškių marčių,
Kurioms
vis rūpi rūtos,
Žalios
mėtos...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą