Žiūriu
ir vėl keliu akis,
Žiūrėčiau
tiktai į tave,
Dangaus
mėlyne,
Nes
primeni ežerėlius
Gimtinės,
Panyra
debesėliai
Ir
atsigeria,
Sielos
neramų žaizdrą užgesina,
O
saulė dega akyse,
Ramina...
Žiūriu
į gatvės upelius,
Kai
lietus lyja,
Kaip
tikšta burbulai
Ir į
paviršių kyla,
Paskui
subliūkšta
Ir
nutyla...
Galbūt
tai tavo akys,
Jos –
dangaus žydrynė?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą