Gali
kiek nori
Kremo,
pudros krauti,
Vis
tiek paliks žymė –
Paburkę
paakiai
Nuo
nemigo naktų,
Skersai
kaktos raukšlė,
Tarsi
vaga per lauką,
Ką
jau įspaudė laikas,
Pasiliks,
Neužtušuosi
praeities...
Nereikia
veidrodžio,
Žiūrėk
į savo ranką,
Joje
– melsva kraujagyslė,
Lyg
upė, be krantų,
Iš
tos pačios versmės
Teka
į širdį viskas,
Ką
neši...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą