Geresnio gyvenimo pasaka

Klausausi ir tikiu

Senolių pasaka,

Kuri iš lūpų į lūpas pareina,

Pakeičia vieną žodį,

Bet potekstė – gyva,

Kad karalaitis pamilsta pelenę,

Jonelis protingesnis

Už visus, –

Žino mįsles...

Dvylika brolių juodvarniais išskrido,

Bet su vaikeliu sugrįžo,

Varlė pavirsta mergele,

Pavogęs gulbės plunksnas gailisi, –

Likimas lemia

Meilę ir aistras...

Nuo seno esame varguoliai,

Bet mūsų mintys

Skrenda į kalvas,

Kur spingsi Laimės žiburys,

Teka Šventoji

Nerimi į Nemuną,

Bangelėse viltis žėruoja

Šiandien mano širdyje.