Kiek
daug gėlių
Dar
nemačiau ir nepažįstu,
O jau
prabėgo
Nuostabi
vaikystė,
Audringa
jaunystė,
Kai
skynėme gėles,
Tu
dovanojai meilę
Ir
žadėjai grįžti...
Sugrįžo
vėl pavasaris
Ir
vasara sugrįžo,
Ruduo
nuskynė
Paskutinį
žiedą
Ir
man padovanojo,
Kad
burčiau laimę
Ramunėlių
žiede...
Myli,
žinau, sugrįši.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą