Laisvas, kaip vėjas

Laukinis vėjo gausmas,

Tarsi vilko šauksmas,

Kai lieka vienas,

Be tėvo ir mamos,

Kai nebėra gimtos olos,

Kur buvo gera prisiglausti

Nuo rudens šalnos...

Tai kas, kad jis -

Visuomet laisvas,

Gali rinktis kalnus,

Kur nėra medžių,

Neužklius ir nepasikars

Ant styrančios šakos,

Bet aštrios šitos briaunos,

Sužeis ir savo balsu

Lopšinę užgiedos...

Švelnūs žirgo karčiai,

Šukuojami vėjo,

Sužiba saulės spinduly,

Kada laisvas šuoliuoja

Per žalią pievą,

Bet po kanopomis nutyla

Pražydusi gėlė...