Mylėjome,
bet nežinojome,
Kas
yra ta meilė,
Žiūrėjome
į viens kitą
Gan
ilgai...
Paskui
gulėjome ant smilgų
Kaktas
suglaudę,
Nes
bučiuotis nemokėjome,
Tik
skruostai kaito
Dar
ilgai...
Lydėjo
jis mane
Iki
kiemo vartų,
Bendrabučio
laiptelių,
Sėdėjome
tylėdami
Rankas
sunėrę
Taip
ilgai,
Kai
rytas kėlė
Saulės
spinduliais,
Bučiavo
tiktai nejučia,
Bet
buvo taip gerai,
Kad
įdegis išliko
Dar
ilgai...
Mylėjome
tylėdami,
Nors
jau pražilo smilkiniai...
Tada
ir baigėsi,
Ką
saugojome
Taip
šventai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą