Baisus
griaustinis
Iš
giedro dangaus,
Bet
būni pasiruošęs,
Kai
perspėja iškilęs
Juodas
debesys
Ir
bėgi slėptis
Į
savo namus,
Į
žalią tankynę...
Seniai
stovėjau
Po
dideliu medžiu,
Ąžuolą
apsikabinusi,
Berželis
kvietėsi,
Jo
baltas liemuo
Masina
ir svaigina...
Dedu
ant aukuro,
Visus
metus dedu,
Puokštę
gėlių priskynusi,
Tik
ošk man berželiu,
Perkūnijos
trankytas,
Bet
vis mylimas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą