Vos
gimęs, šaukia,
Negalvokime,
kad verkia, –
Užtenka
motinos krūties
Ir
jau – laimingas,
Nieko
nebeskauda...
Nusidaužia
bebėgdamas kelius,
Papučia
vėjelis ir atsigauna,
Nudžiūsta
ašaros...
Gyvenime
– daug traumų,
Apriši
ir nebeskauda,
Sugyja
atmintis,
Giliai
tik lieka randai
Ir
dėl kitų,
Ir
dėl savęs.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą