Noriu
kalbėti tau
Apie
gyvenimą prasmingą
Visomis
kalbomis,
Kad
yra paukščių,
Linksmų
ir nelaimingų,
Kai
nusilaužia sparną,
Kojelės
sustingsta,
Širdis
– maža,
Giesmė
– galinga,
Skardena
krūmuose nematomi
Ir
dabar nežinia,
Ko gi
jiems stinga...
Nešu
jiems trupinių
Nuo
savo stalo
Delnuose
surinkusi,
Barstau,
kaip ir žodžius,
Apie
gyvenimą prasmingą,
Bet
koks jis,
Dar
nesupratau
Ir
žodis stringa...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą