Kur
jūs, mano vaikai,
Kaip
žirniai iš ankšties
Po
visą pasaulį išsibarstę
Ir
nuriedėję nuo savo namų
Augate
ir tarpstate...
Kokie
kraštai,
Kokia
kalba
Man
jus prakalbinti,
Kad
ji skambėtų,
Lyg
vieversio giesmė,
Ir
jus prikeltų,
Parodytų
takus, kur vaikštau...
Jūs
– mano akys,
Kai
žiūriu į dangų aukštą,
Kai
kalbinu gėlės,
Glaudžiu
prie savo širdies
Žodžius
brangiausius –
Myliu
Sūnus
ir vaikaičius,
Visas
mielas marčias.
Nubiro
džiaugsmo ašara
Gėles
palaistė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą