Miškai

Miškai – pavargusių namai,

Kur ant kiekvieno kelmo

Gali atsisėsti,

Čia ilsisi drugeliai,

Kai nudyla jų sparnai,

Kamanės lizdas –

Visas mažas spiečius,

Medučio tepiniai,

Lyg mūsų duona,

Aptepta močiutės sviestu...

Čia – akmenys apsamanoję,

Žemės rieduliai,

Senesni ir už medžius,

Už drugelius,

Kamanę

Ir už mus,

Kada pailstame

Kelionėje...

Ona Baliukienė