Ne
visoms gėlėms
Reikia
saulės,
Užtenka
jos šviesos,
Bet
visos upės
Prasideda
iš mažo šaltinėlio,
Iš
gilumos – nematomų versmių...
Jos
būna tyros,
Nusidažiusios,
lyg auksu,
Krenta
nuo kalnų,
Kur
snaigės tirpsta
Ir
virsta lašeliu...
Jį
geria paukščiai,
Taško
vėjas,
Pasislepia
ir po stuobriu,
Vėl
skuba, kur skubėjo,
Gyvenimo
keliu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą