Senos
plokštelės susibraižė
Ir
adatų pirkt nebėra,
Melodijos
ir iš senų laikų
Dažnai
sugrįžta,
Lyg
tėvas kalbintų,
Pritartų
jam mama...
Klausai
ir byra ašaros,
Nebežinai,
ko taip graudu,
Savo
vaikystės ar jaunystės,
Gal
dar nesudainuotų
Senovinių
dainų...
Toks
vienišas ant spintos
Stovi
gramofonas
Ir
adata vienintelė,
Sudilusi
plokštelė,
Pamiršta
melodija,
Praėjusi
diena...
Nejaugi
viskas – tiktai puošmena?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą