Mieli
poetai, rašto žmonės,
Visi
dabar rašyti moka,
Tik
vienų raidės – juodos,
Lyg
ant tamsaus baslio
Varnos
pasimovusios...
Pavasaris
– šviesa
Ir
gulbes tyliai kalbasi,
O jų
– tokia gausa,
Kad
ir vienos baltos
Plunksnos
joms ne gaila...
Nupieškite
paveikslą,
Dailininkai
ar tiktai teplioriai,
Kad
greičiau sužaliuotų
Mūsų
gojai...
Gyvybė
– visada žalia,
Nuo
jos juoda spalva
Per
visą mylią ar toliau atstoja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą