Gyvenimo
trukmė –
Lemtis
ir prigimtis
Iš
paslaptingų dangaus rankų,
Mes
žemėje – svečiai,
Trumpam
čia apsilankėme...
Prisikelia
žolė,
Medis
šaknis įleidžia,
Visų
maži vaikai
Po
žemę išsisklaido...
Skinu
gėles tik šventėms,
Nes
jų žiedai – gyvi,
Pražysta,
kad gyventų...
Ant
jų nutūpusi boružė,
Skruzdėlė
nektarą renka,
Drugeliai
kelia vestuves,
Griežia
smuiku žiogai,
Kol
nusitrina sparneliai...
Oi,
niekada ir nežinai,
Kada
tau suskambės
Pražydę
ant kalnelių
Švento
Petro rakteliai...
O
šiandien – žalia, žalia,
Gyvenkime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą