Atokvėpis
gamtos
Ir
vėl į darbus kimbame,
Kaip
medžiai – vėl naujai
Sustojame
gražiai ratu,
Baltais
žiedais tesninga
Pragysta
paukščių
Džiaugsmingu
balsu.
O
žalias lapas,
Senoliai
žino – vaistas
Nuo
kūno netgi sielos sopulių
Ir
nuoskaudas ištraukia,
Kiti
tik džiugina kvapu...
Dėkoja
ir kiekvienas dangui,
Kad
gali naujai skleistis,
Pasėtas
derlius grįžta su kaupu,
Ne
visas paslaptis tenka atskleisti,
Bet,
kiek gali, dalinkis gerumu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą