Saulė
nesušildys bučiniu karštu,
Reikia
vieno – karšto
Ir
labai jautraus,
Kad
sapnuotum net po metų
Ar
kelių dešimtmečių,
Kaip
net vėjas nebučiuos...
Pripratau,
lyg prie rudens šalnų,
Prie
vienatvės lango
Ir
ilgos žiemos,
Tiktai
negaliu suprasti,
Kam
išskyrė mus,
Negaliu
pamiršti šilumos jaukios.
Kam gi
pasiskųsiu likimu,
Jei
užstojo šviesą
Juodvarnis
sparnu?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą