Užuojauta

Nijolės Pavaratnikaitės atminimui

Anykščiai

Šiandieną varpas suskambėjo –

Išėjo, išlydėjo,

Ir pamąsčiau:

„Gal rytoj man skambės“...

Paliko properša dangaus skliaute,

Širdy – šešėlis,

Prisiminimai mūsų klasės

Ir jaunystės atmintis.

Mirtis – neišvengiama,

Bet visada ji ne laiku ateina,

Niekas negali

Užpildyti ir artimųjų netekties.

Kas liko žemėje,

Juoda žeme užpylė,

Ant smėlio kauburio

Padėtos baltos gėlės

Su visais liūdės,

Į dangų kilo

Siela ir giesmė...

A+A