Ruduo
– paveikslas,
Kai
ant vieno medžio
Keli
teptukai dažo
Ir
sodrina kasdien spalvas –
Tai
mirgantis peizažas,
Kol
vėjas nenuneš...
Kasdien
gyvenimas išrašo
Ant
veido, rankų
Gilesnes
vagas...
Mes –
medžiai,
Apsikaišę klevo lapais,
Rudenine
spalva...
Kiek
lieka jų prie tako,
Kiek
yra po žeme,
Kai
pakeliu akis į dangų,
Matau
tave jame...
Ne,
žemė – tai ne pragaras,
Tik
mes jį piešiame
Dažnai
juoda,
Bet
keliame gaisrus, –
Mosuoja
žmonės
Raudona
vėliava,
Deja,
kraujo spalva...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą