Ruduo...
Nukritę
lapai – pėdos,
Atodūsiai
ir praradimai,
Pasilenkiu,
renku,
Dedu
į vasaros archyvą,
Kraičio
skrynią.
Matuoju
ir einu
Tik
prie vienos ribos,
Nėra
tiesiųjų nė teisiųjų,
Kiekvienas
lankas žymi,
Ko
nepadariau šiandieną
Ir ką
atidedu rytojui...
Kiekvieną
žodį
Vertinu,
Kaip
knygų knygą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą