Išpažintis

Pasiilgstu vėjo,

Kai nutyla,

Ilgiuosi ir saulės,

Kada nusileidžia,

Mėnesėlio veido,

Kai ne į mane žiūri,

Bet į savo žvaigždę...

Pasiilgstu smėlio,

Kuris akis graužia,

Ašaros vienintelės,

Nes tik ji nuplauna...

Ilgiuosi gėlių, –

Jos nuvysta jaunos,

Sniego sūkurių,

Kai sėdžiu prie lango...

Bet labiausiai pasiilgstu

Vieno – tikro draugo.