2016 m. spalio 31 d., pirmadienis

Sukaktys



Daug ąžuolų senų mačiau,
Jie – vis tokie,
Kaip buvo, netgi bus
Ir prieš penkiasdešimt,
Ir po tiek pat metų...
Oi, palinkau prie medžio,
Lyg kertama šaka,
Nes laikas ir Tave pakirto
Ir tiek nesulaukusį...
Nukritę lapai ant takelio,
Kur daugel kartų
Abu vaikščiojome;
Buvo pavasaris,
Pražydęs mėlynai,
Meilės žodžius čia barstėme...
Papūtė vėjas rudeninis,
Praskrido klevo lapas
Virš mano galvos...
Gal jis, tiktai jis vienas
Suprato, ko čia vaikštau...







Komentarų nėra: