Nieko nepirkau

Rupi poetų, muzikantų duona,

O sapnuose – jau genijus esi,

Rašai, niekas netaiso,

Tiktai žvaigždynai groja,

Ištiesęs kojas sau guli...

Jei numeta skatiką,

Dėkoji ir perki

Už jį vieną perliuką,

Mažytį, nes dar tokio neturi.

Prisisegi jį prie kepurės,

Atrodai, kaip visi,

Kurie tiek daug širdyje saugo,

Nuolat skubi ir vaidini

Turtuolį...

Jei sutinki vienmintį,

Jis tau – draugas,

Perpus vanduo ir duona

Ir viskas, ką turi.

Nubudęs pagalvoji:

„ Ką sau pasilieki?“

Bet vėl eini ir dalini...