Išaugau
tik su viena
Nauja
suknele,
Ir ta
buvo padovanota,
Kada
sutvirtinimo sakramentą davė,
Pirko
ją krikšto motina,
Gyvenanti
pirkelėje.
Seniai
jos nebėra,
Nėra
net pirkių pamatų,
Kur
mokiausi maldų,
Žegnotis.
O į
bažnyčią vedė
Vienu
takeliu
Ir
vis pro kryžius.
Kiek
buvo jų,
Dabar
nė suskaičiuoti negaliu,
Nes
visa atmintis
Atsigulė
po kryžiais.
Išaugau
aš suknelę,
Išaugai
tu švarkelį,
O
atlape – kryželis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą