Ilgus
metus
Pažeistas
medis auga,
Išsigydo
randus,
Kai
vėjas ima ir nulaužia šaką,
Bet
ji vis nekrenta,
O
styro tarsi priekaištas,
Kad
neteisingai buvo nuskriausta,
O
kiti broliai, sesės,
Tebežaliuoja,
džiaugiasi
Gyvenimu...
Ir
ką?
Žiemą
atsidengė nuogas kamienas
Ir
nebesimato,
Kuri
buvo pakenkta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą