Artimieji

Du medžiai viens prie kito

Dar nuo vaikystės auga,

Šakas suglaudę džiaugiasi

Ir ilsisi pavargę...

Visokie vėjai pūtė,

Dažnai – labai nedraugiški,

Bet viršūne – į saulę,

O šaknimis – į žemę

Likimas lėmė būtį...

Berželį, drebulėlę,

Kaštoną ir liepelę

Siūbuojančius net žiemą

Pagarbina vėjelis...

Susipina šakelėmis

Ir stovi – taip suauga,

Lyg brolis seserėlę

Kiekvieną dieną lanko

Prie viešo ilgo kelio,

Kaip giedrą dangų saugo...