Ant
pilkų pelenų
Tik
vėjas šoka
Ir
neša į akis,
Užpusto
antkapius,
Bet
kyla, bėga,
Kurie
pakilo iš griuvėsių
Ir
vėl atsigulė
Prie
artimųjų,
Kulkų
pakirsti...
Dabar
laikai kiti
Ir
ginklai kitaip žvanga,
Bet
kraujas – juk tas pats,
Jauti?
Matai,
girdi,
Užuodi
juodą spalvą
Raudoname
Saulutės
skrituly...
Kaip
vakar,
Taip
ir šiandien,
Nulenkiau
prieš tave,
O,
žeme, galvą,
Jau
nebeklausiu,
Kas
esi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą