Juoda spalva

Juodasis varne,

Kiekvieną rudenį

Tave matau,

Noriu paklausti,

Gal ir tu – senolis,

Žinai daugiau,

Nei kiti žmonės?

Ką parnešei iš ano krašto,

Iš kur atskridai,

Kodėl tavo juodi,

Ne balti marškiniai,

Kuriuos tau sesė dovanojo?

Jų – dvylika,

O aš tik vienas palikau,

Vienus juos teturiu

Ir tuos pačius nešioju,

Jie, skalbiami lietaus,

Mazgojami žiemos,

Todėl ir tapo juodi...

Tu nebijok juodos spalvos, –

Ji tik ramybę dovanoja.