Rudens
orai
Užčiaupia
paukštį,
Lietaus
šalti lašai
Nukrenta
iš labai aukštai;
Nepermatomą
debesį paklausiu:
Ką
gi tu matai?
O
virš manęs dar švyti saulė –
Tik
begalinis ilgesys išskridusių,
Svajonių
išsipildyme – tikėjimas,
Kad
visi paukščiai
Sučiulbės
sugrįžę
Ir
žalią žemę pamatys.
Geltonas
lapas – jau subrendęs,
Raudoniu
išbandytas – ugnimi,
Užgrūdintas
nelaimių, –
Lieka
viena viltis,
Kad
ir kiekvienas gaivus lašas
Giliai
įsigeria į žemę
Ir
gyvybę lemia,
Saulėtekis
ir paukščiai
Peržiemoję
grįš.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą