Tikėjimas, viltis

Rudens orai

Užčiaupia paukštį,

Lietaus šalti lašai

Nukrenta iš labai aukštai;

Nepermatomą debesį paklausiu:

Ką gi tu matai?

O virš manęs dar švyti saulė –

Tik begalinis ilgesys išskridusių,

Svajonių išsipildyme – tikėjimas,

Kad visi paukščiai

Sučiulbės sugrįžę

Ir žalią žemę pamatys.

Geltonas lapas – jau subrendęs,

Raudoniu išbandytas – ugnimi,

Užgrūdintas nelaimių, –

Lieka viena viltis,

Kad ir kiekvienas gaivus lašas

Giliai įsigeria į žemę

Ir gyvybę lemia,

Saulėtekis ir paukščiai

Peržiemoję grįš.