Nuzulinta
kėdė –
Tai
muzikanto ženklas,
Gera,
tikra praba,
Ant
jos – melodija,
Kaip
tikras auksas,
Nesenstanti,
nepakartojama,
Gyva...
Kiek
čia sėdėta per dienas,
Vis
kurta, grota,
Siūbuota
į šalis,,
Skęsta
ritme,
O vis
dar nebaigti akordai,
Iš
laimės sprogstanti galva,
Pabirusi
ant popieriaus nata...
Nakties
scena –
Kėdė
išgirdus atsistoja,
Lūžta
viena koja,
Bet
ploja su kita.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą