Jau
šluoja vėjas
Geltus
rudens lapus,
Jie
krenta, oi, kaip anksti krenta...
Ir
mums – ruduo,
Širdyje
jausmai pagelto,
Bet
iki paskutinio atodūsio jaučiu,
Kad
sielą degina kaitra,
Neleis
sušalti...
Kol
matome lapus,
Žiūrėkime,
kaip krenta,
Jeigu
nėra jų po langais,
Ištieskime
toliau rankas
Ir
pasisveikinkime...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą