Semiu
iš šulinio gilaus
Ir
nepasiekiu dugno,
Po
juo yra gelmė,
Kelis
net vandenynus
Žemė
turi...
O kur
dar žemės viduriai,
Ant
jo – pasaulis visas,
Iš
ten ir veržiasi srovė,
Karšta
lava ištrykšta
Ir
degindama nešasi
Žalius
miškus,
Palieka
kalną pliką...
Gyvybė
ir mirtis –
Visai
greta,
Skubu
išsemti ir užpildyti
Ramybės
tuštumą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą