Naktų prisiminimai

Trumpėja dienos,

Vakarais – taip ilgu,

Naktis užuolaidą

Sunkią nuleidžia

Ir šnabžda iki ryto:

Užmik, užmik užmik...

Sapne girdžiu žingsnius,

Kažkas labai brangus ateina

Ir stengiasi išbudinti

Senus prisiminimus,

Paliečia ir bučiuoja veidą...

Neklausiu net, kas tu,

Pažįstu žingsnių aidą,

Įsikniaubiu, prisiglaudžiu

Ir abu kalbame

Tą pačią maldą...

Oi, nepalik, maldauju.

Nelaukiu ryto,

Jei diena – be saulės.