Nieko nemoku...

Aš nieko kito negaliu,

Tiktai klausau dainų,

Širdyje pritariu,

O lūpos tyli.

Aš nieko kito nebemoku,

Tik piešiu ant lango

Rasos lašeliu,

Nubraukiu tarsi ašarą

Ir tyliu.

Aš nieko kito nebemyliu,

Tik dangų ežere,

Pagaunu putą

Ir nutylu.

Aš nieko kito nežinau,

Tik posmą – lyrą,

Kalbu iš sielos gilumos,

Nutilsiu ir neberašysiu,

Bet ji nenutyla...