Per
girią nušniokštė kažkas...
Gal
vėjo aidas?
Gal
šaukė sesė brolius atgalios?
Gal
vilkė staugia
Bijodama
nakties ir vienumos?
Ne...
Ošia
visas miškas
Ir
viršūnės plakasi
Nuo
rudens vėjo
Ir
audros.
Ką
jis galvoja,
Ką
jis kalba?
Gal
mūsų mintys – vienos?
Taip...
Visai
šalia, už lango,
Krenta
klevo lapai,
Negrįžtamai
praranda
Sesė
brolius,
Vilkė
– draugą,
Vėjas
nurimo,
Grįžtame
namo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą