Poezija
– ne tribūna,
Kurią
reikėtų užkariauti, –
Kiekvienas
žodis – iš savęs,
Per
savo širdį plaukia...
Kada
užplūsta džiaugsmo,
Liūdesio
banga,
Atsirita
ir žodis,
Pavirsta
smilga pakelės,
Nendre
siūbuoja ežere,
Lyg
nerimą žvejoja,
Iš
gilumų ištraukia,
Grožisi...
Poezija
suvirpina sielos stygas,
Ir
nuveda į krantą,
Kur
ilsisi ramiai
Minties
oazėje dievaitės...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą