Stichinių nelaimių aukoms

Saulutė Žemės nepaleidžia,

Nes ji – dalelė jos,

Iki dabar viduriuose

Ugnis plevena,

Kur išsiveržia,

Viską griauna...

Tarsi ant skylančios briaunos

Stoviu ir mąstau, –

Po kojomis – būtis,

Kyla malda į dangų,

Kas dieną dreba planeta,

Nusineša gyvenimus.

Kalnuose – vienuolynai

Ant skalūno – juodo, balto –

Net šiandien užrašytos datos

Kapinynuose

Ant akmenų, bazalto...

Su kryžiumi ar visai be jo,

Pavirtusios į dulkes,

Bet visos datos – ateičiai

Ir svarbios.

Tyliai pasimelskime.