Pažinimas

Kas dieną – vis tas pats,

Ir kasdienybė atsibodo,

Nors ranką tau paduodu,

Tikėdama, kad man padėsi,

Rasti sapną vakare...

Kol vakaras ateina,

Būna ilga diena,

O per tą laiką

Surandu kitą pasaulį

Ir neblėstančią svajonę –

Bėgsiu pas tave,

Papasakosiu, ką jaučiu

Tik tau, vieninteliam,

Atsikratysiu abejonių

Ir atsakysiu sau,

Kodėl tavęs pavydžiu saulei,

Kam pykstamės, vėl susitaikome,

Taip būna visada,

Kol vienas kitame

Atrandame save...

Nepaprastas šis vakaras

Prie mirksinčių žvaigždelių,

Vėlyvas vakaras prie žvakių,

Toks – pirmutinis,

Gal ir paskutinis...

Kas tada?

Užsimerkiau prieš nežinią

Ir nugrimzdau į naktį,

Atleidau sau ir tau

Už buvusias, pilkas...

Oi, per trumpa naktis,

Dabar tik pažinau tave.