Metų sėja

Bėga vėjelis

Jau rudens arimais,

Neša lapus ir sėklas,

Net želmuo – iš grūdo

Dygo...

Ar pastebėjai, kas prie kojų,

Kas pro pirštus prasprūdo?

Gyvenimas per sėją –

Toks trapus žalumas,

Kad stoviu apžavėta

Pastovumo...

O žemė – nuotaka,

Kai vėjas smilgose užgroja,

Šoka kumpakojį...

Atsuku laikrodį

Kiekvieną rudenėlį

Ir šoku su žiogeliais

Pagal jų melodiją,

Bučiuoju vėją,

Klausausi širdies ritmo

Net ir tada,

Kai ašara per skruostą

Ritasi...

Kas gali šokti,

Kai nutyla vėjas?