Seku
tik iš paskos,
Kur
ėjo Prometėjas,
Atnešęs
ugnį
Veltui
davė,
O
kiti dalinosi...
Užsižiebė
šviesa,
Dievų
vaikus sušildė,
O
pats kabojo ant uolos
Ir
varnai lesė kepenis,
O gal
ir širdį...
Kas
veltui duodama,
Pigu
ir nevertinga,
Kas
brangiai – visi perka,
Netgi
negalvodami,
Pasidairydami
aplinkui,
Nes
madinga.
Niekas
nepasikeitė
Net
ir tada,
Kai
nuo Dievų stalo
Ugnis
dingo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą