Vaga į saulę

Rašau lietuviškai,

Nes kito rašto

Iki galo neišmokau,

Graži lenkų kalba,

Kai A. Mickevičius

Net A. Baranauską

Kalbino ir mokė...

Tas pats kraštas – Lietuva

Ir tas pats grožis –

Nemuno vingiai

Ir gimtoji upė,

Mylima Šventoji, rudenėjant švyti...

Plati upės vaga

Kasmet pakeičia kryptį,

Vis graužiasi, pasiima smiltelę

Iš seklumos, kur nendrės žydi...

Kokia gili versmė

Mūsų kalbos,

Šneku ir negaliu

Dar visko apsakyti...

Oi, tik iš meilės sakome,

Kad Lietuva mažytė.