Žodis

Dar vaikštome po kaimus,

Mažus miestelius,

Bet gatvės ištuštėjusios

Ir dirvos pūdymais pavirtusios;

Jau greitai bus diena,

Kada vietovardžius surinkę,

Žodyną tik užversime,

Nes tol kalba gyva,

Kol žmonės kalba,

O ne paukščiai...

Tol dirvos myli grūdą,

Duoną kepa motina,

Jį atpažįstame ir skiriame

Nuo byrančių pelų,

Kurių ir nepilame į aruodą...

Pirma buvo mintis,

Kaip užauginti rugį,

Iš miežio raugti alų,

Avižomis uždengti sulos puodą,

Kad niekada gyva kalba neišgaruotų,

Nes iš visų brangiausias

Yra žodis.