Tėvynė
ir mama -
Žodžiai
brangiausi,
Kai
moteris ir vyras
Visada
šalia,
O laiko
rankose
Kaip
spindulį ir auksą
Pirmagimį
ir šaukia
Vardu
gražiausiu,
Kad Ąžuolu
užaugtų
Kryželių
kryžkelėje,
Kaip savo
namuose.
Niekas
anksčiau neklausė,
Kas turi
teisę
Paskelbti
ąžuolą dvasia,
Pagoniškai
aukoti jį ant laužo,
Kad pintų
vainikus
Ir ant
stogų užkeltų,
Pabūtų
ir altorių stulpuose.
Žirgeliai
krypsta vėjuje
Ir švenčių
laukia,
Kad mūsų
papročiai
Gyventų
su giesme
Ant
ąžuolinio stalo,
Užtiesto
Motinos išausta staltiese
Ir duonos
kepalu ant ajerų,
Prie
ąžuolinių vartų
Ir mūsų
giriose...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą