Žemei reikia kailinių

Žiema, be kailinių,-

Kaip senis Šaltis – be barzdos,

Nors ant balučių

Pilna mažų akinių,

Dar šiandien neužtenka,

Kad vaikučiai čiuožtų;

Pasikelia skvernus šiaurys

Ir gano sau debesėlius,

Laužo pernykštes šakeles,-

Pavasarį bus naujoms vietos.

Žiema – tai tvarkdarė,

Nes prieš Kalėdas,

Naujus metus

Visada Senį Šaltį

Apvelka kailiniais,

Nubalina ūsus,

Kol žemė miega...

Matai, prieš saulę

Jau varvekliai kaba,-

Lyg iš panosės raudonos

Saulutėje suspindo, auksu žėri.

Žiema, be sniego,-

Kaip Senis Šaltis -

Be saldainių, riešutų,

Kaip gruodas šiurkšti žemė,

Kol be sniego.