Irmos Randakevičienės foto
Saulutė
besileisdama
Vis
pasižiūri vakare
Mėnuliui
į akis,
Prasiskiria
net debesys rausvi,
Nubėga į
žalią pušyną,
Lieka
tokia tyra šviesa
Prie
baltai besišypsančio beržyno,
Tarp
žvakėmis sustingusių kamienų...
Paskęsta
pamažu diena
Į vėjo
išbučiuotą jūrą,
Geltonas
ir aštrus saulutės spindulys
Pamoja ir
giliai panyra...
Lieka
spindėti naktį
Vienas
liūdnas mėnuo
Tarp
žvaigždžių –
Mirksinčių,
įsimylėjusių...
Jo vieno
širdyje – aušros laukimas,-
Prisimena
jis saulės bučinį,
Pasikartojantį
kas dieną.
Kas gali
atsispirti rytui,
Saulės
akių spindėjimui,
Nebent
Jupiteris,-
Jis visada
teisus,
Bet
pasilieka vienišas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą