Kokia
palaima
Draugui
dovanoti
Naktinio
Vilniaus žiburius,
Po lempa
atsistojus
Vėliavėle
mojuoti
Ir
apsikeisti žaisliuku.
Neries
pakrante paklajoti,
Kai niekas
nė nejaučia,
Kad
matuoju ir minu
Jūsų
žingsnius,
Šaligatviu
ramiai žingsniuoju,
Nors
nematau tavo akių,
Sakau :
„Myliu“...
Kaip gera
praustis naktį,
Kai virš
galvos žėruoja
Tūkstančiai
mažų širdžių...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą