Pasidaliname
po lygiai,
Kada
gimstame,-
Visiems ta
pati saulė
Ir ta pati
žemė,
Čia mano
kelias,
Ten miškai
Ir iš jo
tekantis upelis.
Visus
pakalbina paukšteliai -
Vieni juos
girdi rytą,
Kiti tik
vakarais,
Tretiems
jie visiškai nesvarbūs...
Matuoju ir
savo žingsnius -
Taip būtų
gera,
Kad rytas
tęstųsi gana ilgai,
Diena
čiulbėtų kaip paukštelis...
Oi, vakare
nutyla net miškai,
Bet tada
girdisi,
Kaip
kalbasi su gėlėmis
Vis
skubantis upelis.
Pasidalinkime
gyvenimo lašais,
Nes jie
visų,-
Kaip
rytas,-
Mano,
tavo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą