Aidas Klimantavičius
Tai mano
kaimo
Ir gimto
sodžiaus
Ramus
vakaras;
Saulėje
dega horizontas,
Žemė
pakvipo obuoliais
Ir visų
metų
Šiltais
lapais...
Ant kiemo
pamiršti padargai,-
Kažkur
nubėgo
Suprunkštę
arkliai
Ir jų
kanopos mina
Tik
pasakose žemę...
Paimsiu
grėblį ir šakes,
Į kupetą
sugrėbsiu šieną,
Tik
nebevešiu, oi, nevešiu
Į
paramstytą daržinę...
Negrįš
arkliai,
Nors
sprogs dar obelys,
Kurios šį rudenį
Sustojo
kaip kryželiai.
Atleisk
man, žeme...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą