Seni ir
jau savi
Nuo amžių
– himnas,
Vėliava,
Jeigu
iškėlėte,
Jinai
neturi būti
Nuleista.
Jei
užgiedojote,
Tegu ir
skamba iškilmingai,
Iš sielos
išsiliejęs,
Jis tampa
amžina giesme.
Tėvynė –
žiburėlis,
Jinai ir
protėvių daina,
Tėvynė –
aukuras,
Ant kurio
paaukota
Ir
daugelio kartų auka.
Tėvynė –
tai dirva,
Kur auga
kasdieninė duona,
Jinai ir
šventė visų akyse.
Tėvynė –
ant kalnelių smėlyje
Per amžius
budinti tėvų dvasia.
Viskas ir
sutelpa
Himno
melodijos
Ir
vėliavos spalvų
Harmonijos
žaisme.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą